- Miško ruošos darbai -

MIŠKO KIRTIMAS

Lietuvoje medienos prieaugis yra gerokai didesnis, nei jos kasmet iškertama. Iškirtus mišką, toje pačioje vietoje turi užaugti naujas miškas, kirtavietė po kelių metų virsta jaunu miškeliu, kuriame mėgsta lankytis miško žvėrys, augauja miško lankytojai. Tačiau jei kirtavietė neatauga savaiminiu būdu, miško savininkas privalo jį atsodinti. Neatkūrus miško per 5 metus, jo atkūrimu, LR vyriausybės nustatyta tvarka, rūpinasi aplinkos apsaugos ministerija miško savininko lėšomis. Taip pat, kasmet Lietuvoje yra įveisiami nauji miškai. Lietuvoje miško kirtimas yra ribojamas LR įstatymais, bei didelėmis baudomis šių įstatymu nesilaikantiems. Lietuva pripažinta kaip geriausiai miškus sauganti pasaulio valstybė.

Mūsų įmonė gali pasiūlyti jums kokybišką miško kirtimo paslaugą. Darbus atlieka ilgametę patirtį turinti medkirčių komanda.

Svarbiausi mūsų prioritetai kertant mišką:

Atliekamo darbo laikas – darbus stengiamės atlikti iki sutarto termino;
Atliekamo darbo kokybė – medienos asortimentas pagaminamas pagal užsakovo pateiktus reikalavimus.
Miško želdinių apsauga – atliekant kirtimo darbus stengiamasi išsaugoti perspektyvų pomiškį.

Miško kirtimus sudaro ugdymo ir pagrindiniai kirtimai.

Ugdymo kirtimai. Pagrindinis tikslas yra padidinti medyno produktyvumą, formuoti tikslinę medyno rūšinę sudėtį, sudaryti tinkamesnes sąlygas saugomiems objektams, bei ekosistemoms, gerinti miškų rekreacines savybes, padidinti medynų atsparumą vėjovartoms ir vėjolaužoms. Tinkamai naudojant ir teisingai parenkant kirtimo būdą, bei laiką, šiais kirtimais galima labai ženkliai pagerinti medienos kiekybinius bei kokybinius rodiklius.

Ugdomieji kirtimai negalimi: spygliuočiams (E, P) likus 10 metų iki brandos, ir kietiesiems lapuočiams (Ą, U) likus 20 metų iki brandos. Tuo tarpu minkštiesiems lapuočiams ugdymo kirtimai leidžiami iki pat brandos amžiaus. Pagal ūkinius tikslus ir medyno amžių, miško ugdomieji kirtimai suskirstyti į jaunuolynų ugdymo, retinimo, bei einamuosius kirtimus.

Jaunuolynų ugdymas atliekamas minkštųjų lapuočių medynuose nuo 6 metų, o spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose nuo 8 metų. Jaunuolynų ugdymas atliekamas iki medynas pasiekia 20 metų amžių. Šių kirtimų tikslas pašalinti nereikalingas medžių rūšis, ar krūmus, kurie stelbia pagrindines tikslinių medžių rūšis. Taip pat, jei tikslinių medelių kiekis yra per didelis, juos reikia retinti paliekant atitinkamą medelių kiekį plote pagal jų amžių, bei paliekant atitinkamus tarpus tarp jų. Šis kirtimo būdas reikalauja investicijų, ir finansinės naudos miško valdos savininkui ar valdytojui nesuteikia.
Retinimas ir einamasis kirtimas gali būti atliekamas, kuomet medynas yra 20 metų amžiaus. Ar reikalingas šios rūšies kirtimo būdas, geriausiai parodo šie medyno rodikliai: amžius, augavietė, medyno skalsumas, skersmens ir aukščio santykis. Šie kirtimo būdai padengia atliekamų darbų kaštus, todėl miško savininkui ar valdytojui gali atnešti ir finansinės naudos.

Pagrindiniai miško kirtimai arba kitaip tariant derliaus nuėmimas. Ilgą laiką formuotas ir puoselėtas medynas sulaukęs brandaus amžiaus turėtų būti nukirstas siekiant panaudoti išaugintą medieną. Taip pat, šių kirtimų metu siekiama sudaryti palankias sąlygas naujiems, atspariems ir didelio našumo medynams atkurti.

Pagrindinių miško kirtimų būdai: atrankinis, atvejinis ir plynas.

Atrankinis kirtimas. Atrankinio kirtimo yra 2 būdai: laisvieji, kai medžiai medyne kertami tolygiai; grupiniai, kai iškertamos medžių grupės, kurios yra mažesnės kaip 0,1ha, o iškirsti plotai didinami ne ankščiau kaip praėjus 5 metams po kirtimo, ir kuomet iškirstas plotas yra atkurtas pagal miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus. Atrankiniuose kirtimuose vienu atveju galima iškirsti ne daugiau kaip 30% kertamo medyno tūrio, o medyno bendras skalsumas po kirtimo negali būti mažesnis kaip 0,5. Šis kirtimo būdas tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir pusamžiuose medynuose. Finansine prasme kertant brandų medyną šis būdas duoda mažesnę momentinę piniginę naudą, tačiau kai jis bus visiškai nukirstas, bendra piniginė nauda gali būti didesnė, nes atsiras medienos prieaugis. Taip pat kertant šiuo būdu nereikės atkurti miško, todėl bus sutaupytos lėšos kurių reikėtų miško atkūrimui.
Atvejinis kirtimo būdas naudojamas mišką kertant ne iš karto, o per kelis kirtimo atvejus, taip siekiant suformuoti naują medyną, kuris susiformuoja iš antro ardo arba pomiškio. Pasirinkus šį kirtimo būdą dažniausiai miškas plynai bus nukirstas per 10 – 20 metų. Šio kirtimo pagrindinis privalumas yra tai, kad taip kertamo miško nereikia atželdyti, jis atauga savaime. Taip pat, kertant tokiu būdu kasmet gaunamas papildomas medienos prieaugis. Finansine prasme šis būdas duoda mažesnę momentinę piniginę naudą, tačiau kai jis bus visiškai nukirstas, bendra piniginė nauda gali būti didesnė net 10-25%, kadangi atsiras medienos prieaugis, taip pat sutaupomos lėšos, kurių reikėtų miško atkūrimui.
Plynas kirtimas. Šiuo būdu iškertamas visas medynas vienu kartu. Jei brandus plotas yra mažesnis kaip 3 ha tuomet medynas gali būti nukertamas vienu kartu (atveju), jei brandus medynas yra didesnis kaip 3 ha ir mažesnis kaip 6 ha, tuomet bus kertama dviem atvejais: pirmu atveju 3ha ir antruoju atveju likusi ploto dalis. Jei brandus plotas didesnis kaip 6 ha, tuomet skaidomas kirtimas į 2 arba daugiau atvejų, pabrėžtina, kad vienu atveju galima nukirsti ne daugiau kaip puse brandaus ploto ir ne daugiau kaip: IV grupės miškuose 8 ha ir III grupės miškuose 5 ha ploto. Šios taisyklės galioja atsižvelgiant ir į kitus aplinkosauginius reikalavimus, tokius kaip šliejimą, biržės plotį, biržės ilgį, kertines buveines ir kitus reikalavimus. Finansiškai šis būdas suteikia miško savininkui didžiausią momentinę naudą.

Be išvardintų kirtimų rūšių taip pat taikomi sanitariniai ir specialieji kirtimai:

Sanitariniai kirtimai gali būti vykdomi II, III ir IV grupės miškuose, atsižvelgiant į miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus. Sanitariniai kirtimai skirstomi į:
- plynus kirtimus, kuomet medynas paveiktas abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų ir kuomet kitomis sanitarinės miško apsaugos priemonėmis negalima pagerinti sanitarinės medyno būklės. Taip pat, jei po sanitarinio kirtimo liktų 0,4 arba mažesnis medyno skalsumas, šių kirtimų plotas neribojamas;
- atrankinius kirtimus, kuomet kertami sausuoliai, labai pažeisti, džiūstantys medžiai, arba tokių medžių grupės, kurios užima mažesnį kaip 0,1 ha plotą.
Specialiesiems miško kirtimams priskiriami miškų rekonstrukciniai kirtimai, biologinės įvairovės palaikymo kirtimai, kraštovaizdžio formavimo kirtimai, kelių trasų ar geležinkelių ar kitų apsaugos zonų valymas, genetinių miško draustinių, sėklinių medynų atkūrimo, jų formavimas ir rinkti sėkloms skirtų medžių kirtimas, miško lydimo kirtimai, ribinių linijų kirtimai ir kiti kirtimai.